Kairėnų dvaras

Kairėnų vietovėje rasti žmonių gyvenimo pėdsakai datuojami IV–VII a. Archeologų rasta šio laikotarpio teritorija – kapinynas, užimantis 0,8 hektaro, – archeologijos paminklas, įeinantis į buvusios Kairėnų dvaro sodybos ribas.

Seniausios rašytinės žinios apie Kairėnų dvarą – 1545 m. Žygimanto Senojo privilegija, suteikianti tris tarnybas Kairėnuose Jarmalai, taigi Kairėnai galėjo būti valstybinio ar didžiųjų kunigaikščių dvaro dalis. Iš Jarmalų 1586 m. Kairėnai Stepono Batoro buvo perduoti Polesės vaivadai Mikalojui Kiškai. 1596 m. dvarą nusipirko Jonas Isaikovskis, Ašmenos matininkas, Lietuvos iždo raštininkas, ši giminė dvaro valdytojais buvo apie šimtmetį, pastatė rezidencinius Kairėnų dvaro rūmus, įkūrė renesansinio stiliaus parką. Mediniai rūmai sudegė 1655 m. rusų kariuomenei užėmus Vilnių.

1692 m. Kairėnų dvarą įsigijo Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Keturios šios didikų giminės kartos buvo dvaro valdytojais, daugiausiai jį nuomojančiais, užstatančiais. 1730–1759 m. Kairėnų dvaro nuomotojai buvo Antakalnio vienuoliai trinitoriai, ant senųjų dvaro rūmų pamatų pastatę medinę trinavę koplyčią, kuri vėliau taip pat sudegė.

1759 m. iš vienuolių dvarą perėmė kunigas, vėliau vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis, 1764 m. Kairėnų dvaras buvo Sapiegų parduotas kitam šios giminės atstovui, Mikalojui Tadui Bernardui Lopacinskiui, LDK raštininkui, Brastos vaivadai, vyskupo broliui. 1817 m. Kairėnų dvaras atiteko Juozapui Mikalojui Adamui Lopacinskiui, kurio žmonos Dorotėjos dėka ypač pagyvėjo dvaro gyvenimas. Čia lankėsi visuomenės veikėjai, veikė orkestras ir mėgėjų teatras, buvo sukaupta turtinga biblioteka. Buvo išpuoselėtas angliško tipo parkas su tvenkinių sistema, vasaros teatro paviljonu, pavėsine tvenkinio saloje, barokine koplytėle, fontanu, gėlėmis ir kt.

1870 m. Kairėnų dvaras buvo parduotas Juozapui Tiškevičiui. Tiškevičiai, kaip ir Sapiegos anksčiau, dvare nerezidavo. Neilgai trukus už skolas dvaras perėjo Vilniaus žemės bankui, o 1909 m. buvo parduotas Dmitrijui Buturlinui, vėliau, 1911 m. pirkliams Nikolajui ir Fiodorui Stolypinams.

Vokiečių okupacijos metais Kairėnų dvaro rūmuose trumpai veikė mokykla. Pirmojo pasaulinio karo metais rūmai sudegė. Po karo rūmų likučiai, oficina ir kai kurie kiti pastatai buvo nugriauti, išardytas fontanas, sunaikintas priešais rūmus buvęs gėlių kalnelis.

1927 m. dvarą nupirkusi valstybė čia įkurdino psichiatrinę ligoninę, buvusios dvaro arklidės pritaikytos ligoninės patalpoms, buvusiame svirne įrengta virtuvė. Ir vėliau dvaro aplinkoje būta nemažų pokyčių, pastatyta naujų pastatų.

1974 m. visa buvusio Kairėnų dvaro sodyba su beveik pusantro šimto hektarų ploto perduoti Vilniaus universitetui Botanikos sodui kurti. Buvo atlikti pirmieji istoriniai, archeologiniai tyrimai, dvaro ansamblis paskelbtas architektūros paminklu. Šiuo metu čia veikiančiame Kairėnų botanikos sode sukaupta didžiulė augalų kolekcija.