Paberžės dvaras

Dvaro istorija ir ekspozicija

Mediniame baronų Šilingų dvare 1993 m. Kėdainių rajono savivaldybės rūpesčiu įkurtas 1863 – 1864 m. sukilimo muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Nuošalus Paberžės dvaras XIX a. viduryje tapo neeilinių įvykių epicentru. Du čia gyvenę žmonės – dvarininkas Stanislovas Šilingas ir kunigas Antanas Mackevičius visam laikui įrašė šią vietovę į Lietuvos ir Lenkijos istoriją. Iki tol tai buvo ramus Panevėžio apskrities bažnytkaimis, kuriame, galimai XVIII a. pabaigoje, baronų Šilingų šeima pasistatė dvaro sodybą. XIX a. viduryje dvarui priklausė 1200 dešimtinių žemės ir 139 baudžiauninkai. Čia, Paberžėje, 1863 m. pavasarį parapijos klebonas Antanas Mackevičius surinkęs iš aplinkinių kaimų 250 sukilėlių būrį vienas pirmųjų Kauno gubernijoje pradėjo sukilimą.

Stanislovo Šilingo istoriją galima laikyti tipiška dvarininko sukilėlio tragedija. Baronas prisidėjo prie sukilimo rengimo, buvo sukilėlių valdžios Panevėžio apskrities viršininkas, po sukilimo ištremtas į Vakarų Sibirą. Dvaras konfiskuotas ir 1868 m. parduotas Rusijos kariškiui I. Tichejevui. Iki I-ojo pasaulinio karo jis dvarą pardavė valstiečių bendruomenei, kuri dvaro sodyboje apie 1911 m. įkūrė lietuvišką mokyklą veikusią iki 1952 m.

Stanislovas Šilingas, grįžęs po tremties, apsigyveno Vilniuje. Čia gimė ir jo anūkas Stasys Šilingas – ilgametis Valstybės Tarybos pirmininkas, teisingumo ministras, 1938 metų Lietuvos Konstitucijos kūrėjas.

1863 – 1864 m. sukilimo muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Jis įkurtas 1993 m. Kėdainių rajono savivaldybės rūpesčiu, mediniame baronų Šilingų dvare.

1863 m. sukilimo muziejaus ekspozicija nukelia Jus į sudėtingus ir dramatiškus XVIII-XIX a. įvykius, leidžia pamatyti ir pajusti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų siekius ginklo jėga išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų, į kuriuos jie pateko po Lenkijos – Lietuvos valstybės padalinimų.

Ekspozicijoje pristatomos kelios temos. Visų pirma – susitaikymas su įsigalėjusia sistema, kultūrine rezistencija, laisvės siekimas einant „žingsnis po žingsnio“ (vaizduojama balta spalva). Tai daugiausia buvo stambieji dvarininkai ir pramoninė buržuazija, dauguma jų turėdami verslo interesų, karjeros planų Rusijoje, ginkluotos kovos prieš carinę Rusijos imperiją neplanavo.

Kita tema – nepasitenkinimas carine okupacija, socialinė ir kultūrinė priespauda, ruošimasis ginkluotai kovai (vaizduojama raudona spalva). Šia pusei atstovavo  miestiečiai, inteligentija, neturtinga bajorija ir studentai. Visus juos vienijo įsitikinimas, kad tik ginkluota kova galima išsikovoti savo laisvę ir teises.

Okupaciniam Rusijos režimui atspindėti pasirinkta pilka spalva.

Ekspozicijos pabaigoje lengvos, šviesios spalvos ekspozicinė erdvė – labai artima dvaro stilistikai, leidžianti emociškai pailsėti po buvusių įtemptų ir skausmingų temų – eksponuojamos 65 muziejaus surinktos restauruotos ir konservuotos žibalinės lempos.

Pristatomas ir vienas iš žibalinės lempos išradėjų – 1863 m. sukilimo rėmėjas Ignacijus Lukoševičius.

Baronų Šilingų dvaras restauruotas 2012 metais, šiuolaikiškai įrengtos palėpių erdvės, pritaikytos konferencijų, seminarų organizavimui, edukacinei veiklai, kino filmų ir dokumentinės medžiagos peržiūrai.