Belvederio dvaras

Panemunės regioniniame parke esantis Belvederio dvaras statytas romantizmo stiliumi, nepaisant simetrijos, itališkų vilų pavyzdžiu. Esama ir neogotikinių bruožų. Pasakojama, kad statant dvarą durų įrengta dvylika, kiek mėnesių metuose, langų – kiek metuose savaičių, o į kalvą vedančių laiptelių skaičius lygus dienų skaičiui metuose.

Didikų Burbų rezidencija

1835 m. Seredžiaus apylinkės, priklausiusios grafų Tiškevičių giminei, tapo Burbų giminės nuosavybe. Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba nutaręs čia įkurti jo giminės garbės ir turtų vertą rezidenciją, apie XIX a. vid. dešiniajame Nemuno krante, ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražus reginys į upę ir jos apylinkes, pastatė prašmatnius rūmus su belvederio tipo apžvalgos bokštu, iš kurio atsiskleidžia Nemuno slėnio grožis. Spėjama, kad rūmus projektavo italų architektas Pietras de Rosis.

Burbos pavyzdingai tvarkė dvarą ir jo ūkį. Dvaro savininkas Kletas Burba 1859–1861 m. buvo Kauno gubernijos valstiečių komiteto narys. Jis planavęs Belvederyje pastatyti pirmąjį Lietuvoje cukraus fabriką, buvo suorganizavęs akcinę bendrovę, kurioje dalyvavo vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875). Tačiau šį jo sumanymą sužlugdė 1863 m. sukilimas, už dalyvavimą jame pats Kletas Burba buvo sušaudytas. Nuo 1871 m. Belvederio dvarą valdė Klėtos Burbos sūnus Antanas Burba. Jis Belvederyje laikė žirgyną. XIX a. pabaigoje netoli rūmų pastatyta koplyčia, kurioje buvo laidojama Burbų giminė.

Belvederio dvaras – kultūros židinys

Belvederio dvare klestėjo ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis gyvenimas. Burbos buvo palankūs tautiniam lietuvių sąjūdžiui. 1905–1914 m. dvaro klojime kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas Stasys Šimkus (1887–1943) suorganizavo keletą vakarų su vaidinimais ir choro dainomis. 1906 m. čia buvo suvaidintas „Užburtas karalaitis”. Čia pirmą kartą nuskambėjo ir S. Šimkaus daina „Kur bakūžė samanota". Burbos turėjo sukaupę didžiulę biblioteką ir archyvą.

Po I-ojo pasaulinio karo

Pirmojo pasaulinio karo metais Belvederio dvaras nusiaubtas ir išgrobstytas, biblioteka, archyvas sunaikinti. 1922 m. Kauno apskrities Žemės tvarkytojo sprendimu išparceliuoti Belvederio dvarą, kuris tuo metu priklausė Jurgiui Valeskiui, baigėsi ne tik dvaro klestėjimo laikotarpis, bet ir jo kaip ūkinio vieneto egzistavimas. Belvederio centre buvo įkurta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, ji veikė nuo 1922 iki 1925 m. 1926 m. čia įsteigta Aukštesnioji pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, kuri 1927 m. reorganizuota į Aukštesniąją pienininkystės mokyklą. Po karo 1944 m. Belvederyje buvo įsteigtas Pienininkystės technikumas, nuo 1962 m. pertvarkytas į Žemės ūkio technikumą. 1969–1971 m. Belvederyje veikė bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla, 1971 m. dvaras perduotas Mičiūrino sodininkystės tarybiniam ūkiui. Belvederio dvaras privatizuotas 2005 m.