Pienionių dvaras

Formuotis pradėjęs XV a., Pienionių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pr. Pienionių sodas, apynių daržai ir tvenkiniai minimi 1594 m. pardavimo dokumentuose. Randama duomenų, kad 1442 m. šiame dvare lankėsi Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Iki XVII a. jį valdė garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės, Sapiegos, Pacai.

1665 m. dvarą įsigijo Antanas Daumantas Siesickis ir valdą išlaikė iki pat XX a. pr. m. Ši giminė save kildino iš XIII a. Lietuvos kunigaikščio Daumanto, Utenos įkūrėjo. Manoma, kad XVII – XVIII a. Pienionys buvo antraeilė Siesickų valda, dažnai įkeičiama ir ėjusi iš rankų į rankas, o pagrindinė rezidencija buvusi Siesikuose.

1788 m. dvarą nupirko Justinas Siesickis ir kartu su sūnumis Antanu Valerijonu bei Feliksu ėmė tvarkytis. XIX a. čia buvo pastatytas naujas gyvenamasis puošnus klasicizmo stiliaus dvaro pastatas, įrengta oranžerija, užveistas 9 hektarų ploto peizažinis parkas.

Šį parką kurį laiką prižiūrėjo profesionalus čekas sodininkas Pranciškus Leineris, per Krokuvą į Pienionis atvykęs apie 1870 m. Jame augo daug augalų, atvežtų iš įvairių pasaulio šalių, daug retų augalų sodinukų į Pienionis iš Austrijos atsiųsdavęs sodininko sūnus, ten dirbęs miškininku. Už rūmų driekėsi vaisių sodas, kuriame augo visa, kas tik galėjo ištverti gana atšiaurų Lietuvos klimatą. Pasakojama, kad parką puošė beveik du šimtai retų rūšių ir veislių augalų, medžių, dekoratyvinių krūmų. Pagrindinis kelias ėjo klevų, tuopų ir kaštonų alėjomis. Buvo iškasti keli tvenkiniai, didžiausiame buvo įrengta dirbtinė sala. Parko centre buvusioje oranžerijoje augo abrikosai, vynuogės, lauramedžiai, atogrąžų augmenija. Iki I pasaulinio karo Pienionių dvaro parkas buvo priskiriamas prie geriausiai prižiūrimų parkų Lietuvoje.

XIX-XX amžių sandūroje dvaras puikavosi prabanga. Išskirtiniai buvo vienaaukščiai klasicistinio stiliaus mediniai dvaro rūmai su puošnia dviaukšte centrine dalimi, kuriai didingumo teikė keturių dorėninių kolonų portikas. Rūmų viduje įrengtas prabangus valgomasis, pokylių salė, svetainės, biliardinė, gyvenamieji ir svečių kambariai, biblioteka. Reprezentacines patalpas puošė židiniai, krištolo sietynai, parketinės grindys, aukštos baltų koklių krosnys, puoštos auksiniais dekoro elementais. Ypač ištaiginga buvusi pokylių salė. Rūmuose būta brangių paveikslų, vertingų sidabro bei porceliano dirbinių.

Po I-ojo pasaulinio karo tuometinis savininkas Juozas Daumantas Siesickis Pienionių dvare įrengė koplyčią. 1926 m., po dvaro žemių parceliacijos, dvaras buvo parduotas buvusiam jo ūkvedžiui Juozui Šablevičiui. Senieji mediniai dvaro rūmai neilgai trukus buvo nugriauti, o mediena panaudota Kavarsko parapijos salės statybai. Iš rūmų liko tik rūsiai. Nuo 1926 m. iki 1973 m. dvare veikė pradinė mokykla. 1940 m. dvaras nacionalizuotas.

Išlikusią XIX a. Pienionių dvaro sodybą sudaro svirnas, rūkykla, bravoras, vartai su liūtų skulptūromis. Išlikusi mūrinė dviejų aukštų oficina. Taip pat išlikęs parkas, kuriame auga klevai, beržai, uosiai, liepos, baltosios eglės, europiniai maumedžiai, pocūgės, tuopos, riešutmedžiai.

XX a. pabaigoje Pienionių dvaro sodyba su parku buvo grąžinti Šablevičių šeimai, kurie neilgai trukus dvarą pardavė. Šiuo metu dvaras rūpestingų privačių šeimininkų rankose.

___