Aristavėlės dvaras

Pirmą kartą Aristavėlės dvaras (Arvistos, Arvistavos, Orvistavos ) minimas kryžiuočių – Vartbergės kronikoje 1371 m. kaip bajoro Algimanto (Algemino) dvaras. Tai buvo regioninis – administracinis centras Upytės žemėje. XVI-XVII a. Aristavos dvarą valdė Šiukštų giminė, kuri vėliau jį pardavė Zabieloms. Dvaro rūmai statyti apie 1700 metus, o jų statytoju laikomas tuometinis dvaro valdytojas Mykolas Zabiela (miręs 1734 m.). XVIII a. pabaigoje dvarą paveldėjo Medekšų giminė, kuri sodybą pertvarkė ir pritaikė naujam gyvenimo būdui, bet išsaugojo barokinį dvaro siluetą. Medekšos valdė dvarą iki II-ojo pasaulinio karo. Paskutinis savininkas Stefanas Medeška (1882–1962) pasitraukė į Vakarus, mirė Londone.

Aristavėlės dvaro rūmai neišsiskyrė ypatinga prabanga, tačiau tai – tipiškos vidutinių bajorų rezidencijos pavyzdys. Vienaaukštis rūmų pastatas dengtas didžiuliu laiptuotu stogu, daugiau nei dukart aukštesniu už sienas. Name buvo dvylika erdvių patalpų, išdėstytų dviem eilėmis. Ištaigingiausias buvo valgomojo interjeras. Drobe apklijuotas sienas puošė polichrominė ampyro architektūros motyvų tapyba, dekore vyravo karinė tematika. Pasakojama, kad freskas sukūrė apylinkių dailininkas P. Smuglevičius, 1812 m. laukiant dvare Napoleono... Kuris čia taip ir neužsuko. Tačiau dvare viešėję aukšto rango Napoleono kariškiai, o per 1863-ųjų sukilimą dideliame kamine nuo persekiojančių rusų kareivių kartą slėpęsi net septyni sukilėliai.

Tarpukariu Aristavėlė buvo pavyzdinis ūkis, skleidęs pažangias idėjas ir diegęs naują ūkininkavimo praktiką.

1940 m. Aristavėlės dvaras buvo konfiskuotas. Pokario metais dvaro rūmai patyrė didžiausias permainas, čia įsikūrė kolūkis, įrengti butai, buvo perstatytos krosnys, salės ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis. 1980 m. dvaro rūmus Lietuvos liaudies buities muziejui atidavė tuometis „Sniečkaus” kolūkis. Pastatas tuomet buvo nugyventas, viename rūmų gale netgi laikytos kiaulės. 1987 metais rūmai buvo išardyti, pervežti iš Kėdainių rajono į muziejų, sandėliuoti ir 2010 m. atstatyti Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse teritorijoje. 2014 – 2016 metais Aristavėlės dvaras restauruotas ir atvertas lankytojams.

Aristavėlės dvaro rūmai – vienintelis toks išlikęs, vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys. Dvaras keliskart perstatytas, išorė ir vidus rekonstruoti. Per antrąją rekonstrukciją XIX a. pabaigoje buvo perplanuota pietrytinė rūmų dalis, pristatytas 6 kolonų portikas. Iš seniausio baroko laikotarpio išlikęs puošnus ekspresyvus laužytos konfigūracijos stogas su profiliuotais karniziniais apvadais. Klasicizmo laikotarpiu buvo pakeista planinė struktūra ir apšildymo sistema. Vidaus erdvėse esama klasicizmo laikotarpio tapybos pavyzdžių, čia išpieštos sienos ir lubos, persipinančiais Liudviko XV epochos stiliaus ornamentais ir liaudiškais motyvais.

Rūmų stogas dengtas drebulių skiedromis. Dvaro langai ir durys pagamintos iš masyvo pagal išlikusias detales ir pritaikytus ankstesnių projektų brėžinius. Senieji langai ir durys, kurie dar tinkami naudoti, atnaujinti. Gražūs laiptai veda į antrą aukštą, kuris pradėtas naudoti tik XIX a., – anksčiau tai buvo tuščios erdvės, tarnavusios kaip oro tarpas, temperatūros ir pastato stabilumui.

Šiuo metu rūmuose įrengta ekspozicija, įkurtas medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras. Centre rengiami seminarai, praktiniai ir teoriniai kursai, teikiamos profesionalų konsultacijos. Plėtojant tyrimo centro veiklą, orientuojamasi į medinių pastatų priežiūros ir tvarkybos temas, aktualias paveldotvarkos specialistams, tradicinių amatų meistrams, pastatų savininkams ir valdytojams. Centro darbuotojai atlieka istorinius menotyrinius, architektūrinius, technologinius ir konstrukcinius medinių pastatų tyrimus.

___