Burbiškio dvaras
- Titulinis
- Pilys ir dvarai
- Burbiškio dvaras
Istorija
Venclovavičių laikais
1853 m. Anupras Venclovavičius pagal prancūzų architekto projektą pastatydino naujus neoklasicistinio stiliaus rūmus, išlikusius iki šių dienų. Buvo įveistas penkių hektarų ploto parkas. Du iš keturių Anupro sūnų, Henrikas ir Anupras Venclovavičiai buvo 1863 m. sukilimo dalyviai, už tai vienas jų kalėjo trejus metus, o antrasis buvo nuteistas dvylikai metų katorgos ir neteko bajoro privilegijų. Po Anupro dvarą valdė jo sūnus Henrikas ir anūkas Žygimantas, vėliau perleidęs valdą dėdei Danieliui, Henriko broliui. 1923 m. dvarą paveldėjo Danieliaus sūnus Otonas, tačiau tikrąja šeimininke buvo Danieliaus žmona, Otono pamotė Liudvika Venclovavičienė.
1858 m. Burbiškio dvaro savininkai Anupras ir Filipina Venclovavičiai baigė statyti koplyčią-mauzoliejų, pradėtą dar Ivono XVIII a. pab. I-ojo pasaulinio karo metais sunaikinta, vėliau Liudvikos Venclovavičienės iniciatyva ji buvo atstatyta ir išliko iki šių dienų.
Burbiškio dvaras – nuo tarpukario iki dabar
1990-aisiais, Burbiškio dvaras buvo grąžintas Panevėžio vyskupijai, o tuomet atiteko privatiems savininkams. Šiuo metu kruopščiai, ypatingą dėmesį skiriant autentikai, pagal 1853 m. projektą restauruotas dvaras atviras visuomenei. Didingus dvaro rūmus supa parkas, kuriame išlikę daugiau nei trisdešimt rūšių medžių ir krūmų.
___