Čiulų dvaras

Čiulų dvaras yra įsikūręs Labanoro regioniniame parke ant Tramio ežęro kranto, apie 13 km į rytus nuo Molėtų. Išlikę keturi istoristinio stiliaus pastatai statyti XIX a. antroje pusėje: ponų namas, svirnas, kluonas ir malūnininko namas. Taip pat yra išlikę parko ir tvenkinių sistemos fragmentai. Visi objektai yra valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės. Ponų namas yra retas medinės kurortinės architektūros (Šveicariško stiliaus) pavyzdys ir labiau primena šveicarišką chalet, nei tipinį lietuvišįką dvarą - vien pirmame aukšte yra 31 langas, namą su kolonomis ir balkonu puošė daug kiaurapjūvių ornamentų. Svirnas ir kluonas yra tam laikotarpiui būdingo akmenų ir raudonų plytų mūro, o malūninko namas - raudono plytų mūro.

Dvarą įkūrė Jonas Jasinskis devyniolikto amžiaus pirmoje pusėje (dvaras jau yra pavaizduotas 1836 m. žemėlapyje), pasitraukus Napoleono kariams, kurie šioje vietoje buvo įkūrę savo stovyklavietę. Devyniolikto amžiaus antroje pusėje Jasinskis pardavė dvarą Jonui Povstanskiui, kuris atsikėlęs panaikino baudžiavą. Tuo metu (apie 1865 m.) dvarą sudarė du pastatai, kurių iki šių dienų nėra išlikę. Sakoma, kad dvaro rūmai buvę mūriniai, klasicistiniai, bet dvaras sudegė per gaisrą. Išlikę pastatai statyti devyniolikto amžiaus antroje pusėje, istoristiniai (svirnas pastatytas 1881 m., o ponų namas ir kluonas statyti kartu su juo).

J. Povstanskis 1897 m. dvarą perleido sūnui Liudomirui, kuris buvo baigęs agronomijos mokslus Šveicarijoje ir sėkmingai Čiuluose vystė žemės ūkį - savo klestėjimo laikais dvarui priklausė 500 ha žemės ir 1000 ha miško. Parceliacijos metu 1923 m. dvare gyveno 34 žmonės, jame buvo bent dvylika pastatų, keturi iš kurių yra išlikę šiandien. L. Povstanskis aktyviai dalyvavo politiniame šalies gyvenime, kartu su Mykolu Riomeriu leido dienraštį Gazeta Wileńska, buvo politiniais sąjungininkais su Antanu Smetona, kuris tada dirbo Vilniaus Žiniose.

1941 m. Čiulų dvarą nusiaubė Raudonoji armija, nacių okupacijos metais dvare buvo įsikūrusi SS būstinė. Sovietinės okupacijos laikotarpiu dvare įvairiais laiko tarpais veikė mokykla, kolūkio kontoros, kino teatras, šokių salė, felčerinė, galiausiai dvare buvo įrengti septyni butai.

Atgavus nepriklausomybę dvaras grąžintas L. Povstanskio dukterims, o 2017 m. dvarą iš jų pusseserės įsigijo Elena ir Aistis.