Kairėnų dvaras
- Titulinis
- Pilys ir dvarai
- Kairėnų dvaras
Istorija
Seniausios rašytinės žinios apie Kairėnų dvarą – 1545 m. Žygimanto Senojo privilegija, suteikianti tris tarnybas Kairėnuose Jarmalai, taigi Kairėnai galėjo būti valstybinio ar didžiųjų kunigaikščių dvaro dalis. Iš Jarmalų 1586 m. Kairėnai Stepono Batoro buvo perduoti Polesės vaivadai Mikalojui Kiškai. 1596 m. dvarą nusipirko Jonas Isaikovskis, Ašmenos matininkas, Lietuvos iždo raštininkas, ši giminė dvaro valdytojais buvo apie šimtmetį, pastatė rezidencinius Kairėnų dvaro rūmus, įkūrė renesansinio stiliaus parką. Mediniai rūmai sudegė 1655 m. rusų kariuomenei užėmus Vilnių.
1692 m. Kairėnų dvarą įsigijo Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Keturios šios didikų giminės kartos buvo dvaro valdytojais, daugiausiai jį nuomojančiais, užstatančiais. 1730–1759 m. Kairėnų dvaro nuomotojai buvo Antakalnio vienuoliai trinitoriai, ant senųjų dvaro rūmų pamatų pastatę medinę trinavę koplyčią, kuri vėliau taip pat sudegė.
Klestėjimo laikmetis
Iš rankų į rankas
Vokiečių okupacijos metais Kairėnų dvaro rūmuose trumpai veikė mokykla. Pirmojo pasaulinio karo metais rūmai sudegė. Po karo rūmų likučiai, oficina ir kai kurie kiti pastatai buvo nugriauti, išardytas fontanas, sunaikintas priešais rūmus buvęs gėlių kalnelis.
1927 m. dvarą nupirkusi valstybė čia įkurdino psichiatrinę ligoninę, buvusios dvaro arklidės pritaikytos ligoninės patalpoms, buvusiame svirne įrengta virtuvė. Ir vėliau dvaro aplinkoje būta nemažų pokyčių, pastatyta naujų pastatų.