XV amžių siekianti istorija
Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis XV a. Tada Kelmė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. XV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Kelmės dvarą padovanojo Jonui Kontautui. 1591 m. dvaras atiteko didikams Gruževskiams (Gružewscy), kurie jį valdė apie 350 metų. Gruževskiai buvo aktyvūs reformacijos šalininkai. 1596 m. Kelmėje įkūrė protestantų parapiją, 1622 m. pastatydino mūrinę bažnyčią.
Kelmės dvaras – vieta kur pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 metų sukilimas prieš carinę Rusiją.
Buvusi Kelmės dvaro sodyba – vertingas Lietuvos valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras. Kelmės dvaro sodyba atspindi raiškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų bei ūkininkavimo raidos bruožus. Tai didelė brandžios kompozicijos sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių. Kelmės dvaro sodybos plotas kartu su parku yra 15,2 ha. Iki šių dienų yra išlikę devyni šios sodybos dvaro laikotarpio pastatai.
Baroko stiliaus mūriniai dvaro rūmai statyti 1780 m. Rūmų statyba rūpinosi tuometinis dvaro savininkas Jurgis Gruževskis. Dvaro rūmai, nepaisant kelių rekonstrukcijų ir remontų, išliko beveik nepakitę.
Labai savitas Kelmės dvaro sodybos statinys – XVII a. mūriniai, dviaukščiai, bokšto išvaizdos vartai. Jie turėjo keleriopą paskirtį: tai buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, pirmame aukšte – laiptai ir baudžiavinis kalėjimas, antrame – biblioteka su atvira arkada orkestrui.
Kelmės dvaro svirnas – vienas iš seniausių Lietuvos svirnų, statytas 1716 m. Jis savo stiliumi yra grynai liaudiškų tradicijų medinis pastatas. Svirno vertė jo ilgoje istorijoje. Pastatas pasiekė mūsų laikus mažai pakitęs, išlaikęs savo pirmykštį tūrį, fasadų struktūrą bei medžiagiškumą.
Dvaras šiandien
Šiuo metu Kelmės dvaro ansamblio pastatuose įsikūrusi Kelmės rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Kelmės krašto muziejus. Muziejaus ekspozicijos veikia visuose trijuose dvaro pastatuose: centriniuose rūmuose, vartuose, svirne.
Kelmės krašto muziejaus ekspozicijose glaustai, bet vaizdžiai galima susipažinti su Kelmės miesto istorija, „prakalbinus paveikslą“ išgirsti paties dvaro savininko Juliaus Gruževskio pasakojimą apie Kelmės dvaro istorinį vaidmenį 1831 m. sukilime.
Dalyvių laukia atsinaujinusios Kelmės krašto muziejaus edukacinės programos:
• Labai daug apie Kelmės dvarą sužinoti ir pačiam bajorų luomo atstovu pasijusti galima dalyvaujant teatralizuotoje edukacinėje programoje „Dvaras ir jo papročiai“. XVIII a. muzika, prabangiai apstatyta dvaro rūmų salė nukelia atvykusiuosius į baroko spindesio, manieringų papročių laikotarpį. Dalyviai kviečiami pažaisti dvariškių tarpe populiarius stalo žaidimus, tapti surengtų „gyvųjų paveikslų“ herojais.
• Prie seniausio Lietuvoje Kelmės dvaro svirno galite pasimokyti vaikščioti su kojūkais, pažaisti tradicinius, lietuvių mėgtus žaidimus bei paragauti žemaitiško pasninkinio maisto, apžiūrint ekspoziciją ir pasitikrinti savo žinias kokiems darbams atlikti buvo naudojami svirne laikomi daiktai.
• Populiarumo nepraranda edukacinė programa „Indėniški žaidimai“, kuriuos metu dalyviai susipažįsta su indėnų buities papročiais, dvaro parke pašaudo iš lankų, pasivaišina indėniška arbata ir irokėzų paplotėliais.
• Artėjant kalėdoms daugiau kaip penkių šimtų metų senumo Kelmės dvaro rūmų rūsiuose lankytojai gali išbandyti seniausius kalėdinius būrimus ir sužinoti, kas jų laukia ateinančiais metais, žibalinių lempų šviesoje pasivaišinti tradiciniu žemaitišku kalėdiniu pyragu, dvaro parke pasivažinėti arklio tempiamomis rogėmis ir dvaro salėje susitikti su kalėdų seneliu.