Panemunės pilis

Titulinis
Pilys ir dvarai
Panemunės pilis

Seniausia istorija

Palei Nemuną, Lietuvos upių tėvą, nuo seno gyvenvietes kūrėsi baltų gentys, o vėliau čia kilo ir gynybinės pilys, padėjusios Lietuvos valstybei gintis nuo kryžiuočių ordino. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras, o pilies parke esančios kalvelės galinčios būti kunigaikščio ir jo žmonos kapais.

Apie 150 metų trukęs Eperješų giminės valdymo laikotarpis

1597 m. Panemunės dvarą, tuomet priklausiusį Žemaitijos pakamariui Stanislovui Stankevičiui – Bilevičiui, įsigijo vengrų didikas, bajoras, medienos pirklys Jonušas Eperješas. Jo iniciatyva palei Nemuną iškilo rezidencinė mūrinė Panemunės pilis (statybos pradžia – 1604 m.). Ant aukštos kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis gyvenamasis ir šiaurinis ūkinis, iš pietų ir vakarų sujungti gynybinėmis sienomis su keturių aukštų bokštais. Pilį projektavo olandų kilmės architektas Petras Nonhartas.

Po J. Eperješo mirties Panemunės pilis atiteko sūnums Kristupui, Jurgiui ir Jonui, vėliau Panemunės valdyti liko tik Kristupas Eperješas. 1649 m. atlikęs pilies rekonstrukciją, po kurios šios architektūra įgavo baroko bruožų, reprezentacines patalpas jis perkėlė iš rytinio korpuso į pietinį, pastatė šiaurės vakarų ir šiaurės rytų bokštus. Šiame, šešiakampiame bokšte įrengė šeimos koplyčią.

Panemunės dvaras nuo XVIII amžiaus iki dabar

1753 m. pilį nusipirko Gulbinų seniūnas baronas pulkininkas Leonas Igelstromas. 1759 m. pilis atiteko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikui, vėliavininkui, Akmenės seniūnui Antanui Gelgaudui, ir kurį laiką buvo vadinama Gelgaudų pilimi. 1783 m. po Antano Gelgaudo rekonstrukcijos Panemunės pilis įgijo daug klasicizmo stiliaus bruožų ir tapo prabangia Gelgaudų šeimos rezidencija. Po A.Gelgaudo mirties pilis atiteko sūnui Mykolui Gelgaudui, o 1828 m. jo žmonai Eleonorai Gelgaudienei ir vaikams Antanui bei Jonui. Abu broliai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Antanas Gelgaudas tapo vyriausiuoju sukilimo vadu Lietuvoje, kovose žuvo, o brolis pasitraukė į Prūsiją. Abu pripažinti valstybiniais nusikaltėliais, jų pilis nusiaubta, o 1832 m. perimta caro valdžios nuosavybėn. 1867 m. pilį perėmė Gelgaudų turto paveldėtojas Stanislovas Puslovskis, tačiau jis nebeišlaikė didžiulės rezidencijos ir ji toliau nyko. 1925 m. Panemunės pilį nusavino Lietuvos valstybė, 1935 m. ji buvo perduota Švietimo ministerijos Archeologijos komisijai. 1939 m. ir vėliau vyko pilies konservavimo ir restauravimo darbai. 1961 m. pilis įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą. Nuo 1982 m. Panemunės pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai.

___

Daugiau įdomybių ir naujienų apie Lietuvos pilis ir dvarus rasite mūsų Facebook profilyje.

Vieta žemėlapyje:

Šalia esantys objektai

sudaryti maršrutą

Neradote ieškomos informacijos? Parašykite mums.