Raudondvario dvaras

Raudondvario dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas, esantis Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos. Tai žymus kultūrinio turizmo traukos objektas, čia veikia menininkų rezidencija.

Dvaro istorinė pradžia – XVI a. II pusė, kai čia pilį statyti ėmė Kauno pakamaris Vaitiekus Dzevaktauskas. Vėlesni dvaro valdytojai buvo žymios Lietuvos didikų giminės: Dzevaltovskiai, Kosakovskiai, Radvilos, Vorlovskiai, Zabielos, Tiškevičiai.

Grafų Tiškevičių rezidencija

Paskutinieji dvaro valdytojai – grafai Tiškevičiai paliko ryškų pėdsaką vietos istorijoje. 1831 m. gegužę kilusiame gaisre sudegė mediniai dvaro pastatai, tuomet grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius ėmėsi statyti naują, mūrinį dvaro pastatų ansamblį, pasitelkęs architektus lietuvį Joną Margevičių, Jokūbą Volerį iš Prūsijos, italą Laurą Cezarį Anikini. Grafų Tiškevičių rezidencijoje Raudondvaryje buvo sukauptos meno, retų knygų, egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.

Raudondvario dvaras šiandien

Raudondvario ansamblį sudaro išlikę rūmai su bokštu, du oficinų pastatai, oranžerija, ledainė, 3,8 hektarų ploto parkas. Renovuotame sodybos komplekse vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas, gausu renginių. Teritoriją puošia atkurti želdynai ir gėlynai, ledainėje veikia Kauno rajono turizmo ir informacijos centras, oranžerijoje – restoranas, dvaro žirgyne – menų inkubatorius.

___

Daugiau įdomybių ir naujienų apie Lietuvos pilis ir dvarus rasite mūsų Facebook profilyje.