Vyžuonėlių dvaras

Keliaujant iš Utenos Kupiškio plentu, už penkių kilometrų nuo Utenos įdešinę pusę atsišakoja medžiais apsodintas kelias, vedantis į Vyžuonėlių dvarą ant Vyžuonos upės kranto.

XIX a. pradžioje Vyžuonėlių dvaras, kaip Vyžuonų dvaro dalis, buvo įkurta grafo Edvardo Huten-Čapskio, tačiau po dalyvavimo 1863 m. sukilime visi jo dvarai buvo konfiskuoti.

1879 m.Vyžuonėles įsigijo generolas Vladimiras Veriovkinas, pavadinęs jį „Blagodat“ (rus. palaima) vardu. Šiame dvare dailininkės kelią pradėjo jo duktė,žymi rusų kilmės vokiečių avangardo tapytoja Mariana Veriovkina (1860–1938). XIX a. pabaigoje ji gyveno Vilniuje, Peterburge, o vasaras praleisdavo savo mylimame Vyžuonėlių dvare, kur pradėjo tapyti. 1896 m. ji išvyko mokytis dailės į Miuncheną ir jame pasiliko gyventi. XX a. pradžioje įsijungė į vokiečių dailės aplinką, kartu su bendraminčiais dailininkais Aleksejumi Javlenskiu, Vasilijumi Kandinskiu, Pauliu Klee, Augustu Macke,Franzu Marcu ir kitais įkūrė avangardinę „Mėlynojo raitelio“ grupę. Vakarų Europoje Veriovkina išgarsėjo kaip viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių, jos paveikslai pasižymiryškiomis spalvomis, neramia, dramatiška, mistiška nuotaika. Po Pirmojo pasaulinio karo iki mirties Veriovkina gyveno Askonos mieste (Šveicarija).

Iki šių dienų išliko Vyžuonėlių dvaro parkas, medinis gyvenamasis namas, puoštas ornamentuotais drožiniais, ūkiniai statiniai (karietinė, arklidės, kluonai ir kt.). Išliko ir Marianos Veriovkinos ateljė – vienintelis Lietuvoje XIX a. dailininko ateljė pastatas. Čia XIX a. pabaigoje viešėjo dailininkės mokytojas rusų tapytojas Ilja Repinas, kartu su Mariana Veriovkina paveikslus tapė jos gyvenimo draugas Aleksejus Javlenskis.

Dalį dvaro pastatų įsigijus jauniems menininkams, šiuo metu yra ruošiami dvaro atnaujinimo ir tvarkybos projektai.