Lilijos Valatkienės tapybos darbų parodos ,,Žodžio šviesoje“ pristatymas ir susitikimas su autore
- Titulinis
- Renginių kalendorius
- Lilijos Valatkienės tapybos darbų parodos ,,Žodžio šviesoje“ pristatymas ir susitikimas su autore
Lilijos Valatkienės tapybos darbų parodos ,,Žodžio šviesoje“ pristatymas ir susitikimas su autore
„Reflektuoti dabartinę vaizdais persotintą aplinką yra tiek pat asmeniška, kaip ir rašyti dienoraštį. Kai tikrovės ribos būna išsitrynusios, refleksija arba išaukština, arba paniekina reginius, paveiktus emocinėmis laiko permainomis“, - sako Lilija VALATKIENĖ, Biržų pilyje pristatydama parodą „Žodžio šviesoje“.
Žinomos žurnalistės ir menininkės subjektyvus matymas atsispindi ir tapyboje, skatindamas antrinę, tai yra - žiūrovo refleksiją.
„Šios parodos akcentu virto Katrės lova. Pasitelkusi muziejuje saugomus praeities reliktus, - lovą ir savo kraičiui Katrės siuvinėtą paklodę, sukūriau savotišką mizansceną. Tapyboje pavaizduotas motyvas stipriai susijęs su emocija, pažėrė daug neatsakytų klausimų. Lietuvių spaudos draudimo metais (1864-1904) jauna mergina kraičiui siuvinėja paklodę. Tekstas išsiuvinėtas kirilica, liaudyje vadintas „graždanka“: „Man patalėlis žalių rūtelių, saldus miegelis jaunų dienelių“. Žinant anų metų kaimo žmonių raštingumą, kyla klausimas - kas parašė Katrei šį tekstą kirilica? Kodėl jame raidė „i“ lotyniška? Ar tai sąmoningai padaryta klaida? Kodėl intymią patalynę, kurios išskyrus vyrą ir žmoną niekas nemato, reikėjo siuvinėti kirilica? Kas buvo Katrės vyras? Ir pagaliau, - Biržų „Sėlos“ muziejuje saugoma paklodė datuota 1906 metais (spaudos draudimas panaikintas 1904 m.) Šioje vietoje galėjo įsivelti klaida, arba kaimo žmonių nepasiekė spaudos draudimo panaikinimo faktas ir Katrė siuvinėjo iš inercijos.
Apibendrinant visą parodą noriu pasakyti, kad per tapybą įvykusį judėjimą laiku, savotiška teleportacija į praeitį, mano mintis papildys žiūrovų bendražmogiškomis emocijomis.
Man svarbu ar patys žiūrovai sugebės išjausti, išgyventi, pamatyti ir pasiimti tai, ko nebandė įsivaizduoti. Abstrakcija išlaisvina vaizduotę. Simboliai integruoti į tapybą, metaforiškai įprasmina buveinių ženklus, naratyvas apie knygas ir žmones paskatins susimąstyti. Sakoma, kad 25 proc. medžio ir žmogaus DNR sutampa, mūsų statybinės medžiagos iš dalies panašios, tik reikia išmokti medžio kantrybės. Tad mėgaukitės, prieštaraukite, stebėkitės, piktinkitės, - pasinerkite į visas emocines būsenas, tik nelikite abejingi“.
Paroda Biržų krašto muziejuje „Sėla“ veikia kaip Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos projekto „Vienos dainos ir lauko žmonės“ dalis.
