Markučių dvare parodos „Angelai ir Dvasios. Ju. Gu.“ atidarymas

Ju. Gu matė daug. Jis pabuvojo ir Arabų šalyse, ir Vakarų Europoje, ir karštoje Indijoje, ir svilinančioje Vidurinėje Azijoje, ir vėsiame Baltijos pajūryje... Prieš jo akis prabėgo daugybė likimų, susipynusių sparčiai besikeičiant epochoms. Jis mylėjo ir nekentė. Gaudavo ir netekdavo. Prisimindavo ir stengdavosi pamiršti... Tyliai juokėsi ir verkė. Jis daug matė ir daug tapė. Tapė, piešė, eskizavo... o paskui – degino... Degino, nes manė, jog jo kūriniai nėra verti, kad juos kas nors matytų... Jis siekė tobulumo ir buvo visiškai vienas – apsėstas šių paieškų, šios deginančios aistros darbui.

Ir, iš esmės, jis turėjo būti užmirštas, nes daugumą užmiršta. Tačiau per stebuklą kai kurie jo darbai išliko. Ir dar didesnis stebuklas – tai prieš Jus.