Straipsniai

Trumpai atsigręžę į istoriją, galime suvokti, koks trapus ir paveikus laikui yra dvarų paveldas. Dar prieš šimtmetį dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo apie 3 300 dvarų sodybų. Dabar jų telikę vos daugiau kaip pusšešto šimto, o ir tų pačių nemaža dalis – tik dvarų liekanos. Dvarai pradėjo nykti ne mūsų dienomis ir net ne sovietmečiu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jų nykimo pradžią galima sieti su tarpukario Lietuvos žemės reforma, prasidėjusia 1922 m. Tada dvarų žemės apribotos iki 80 ha. Daug dvarininkų, pasipiktinę ir įsižeidę, paliko arba pardavė savo dvarus ir išvyko į užsienius. Per žemės reformą išparceliuoti dvarai, patekę į atsitiktinių naujų šeimininkų rankas, neprižiūrimi pradėjo nykti.

Sovietmetyje dvarų pastatai vertinti tik tiek, kiek jie buvo svarbūs socialistinio ūkio poreikiams. Sovietmečiu brutualus elgesys su paveldu pakeitė ne tik dvarų pastatų išvaizdą, bet ir dvarų ansamblių visumą – tarybiniai ūkiai juose pristatė naujų pastatų, taip iškreipdami dvarų sodybų vaizdą. Deja, atsikratyti šių sovietmečio svetimkūnių daugelyje dvarų nepavyksta iki šiol.

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje tegalėjome suskaičiuoti vos pusantro tūkstančio dvarų sodybų, tačiau apie pusė jų jau buvo praradusios dvarams būdingą struktūrą. Deja, bet nepalankūs dvarams buvę ir pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai – suirus kolūkiams, dvarų pastatai liko nenaudojami, apleisti jie nyko ir iro. Nemažai prie jų nykimo prisidėjo ir žmonės – nesuprasdami dvarų vertės, niokojo juos, neretai išnešiodami po plytą ištisus pastatus.

Po atkurtos Nepriklausomybės gal didžiausia žala dvarams padaryta leidus juos privatizuoti dalimis. Buvo parengtas detalus dvarų privatizavimo įstatymas, numatantis privatizuoti dvarą kaip nedalomą visumą, tačiau 1993-iaisiais tuometė Lietuvos Vyriausybė nepatvirtino jau parengto reikalingo norminio akto projekto dėl dvarų sodybų privatizavimo, užtikrinančio jų kompleksinį išsaugojimą. Dvarai privatizuoti atskirais pastatais, parkai – gabalais. Pastatų nykimas buvo toks akivaizdus, kad išlikusius rūmus imta vadinti dvarais. Per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį dvarų nykimas buvo ypač spartus – per metus netekdavome apie 20 dvarų. Tarsi buvo užmiršta, kad Lietuva turi šį unikalų ir vertingą paveldą...

Lietuvos visuomenė „atrado" dvarus šio tūkstantmečio pradžioje - iš pradžių labai atsargiai, regis, kiek dvejodama. Juk ilgus sovietmečio metus buvo įkyriai peršama mintis, jog šį paveldą sukūrę liaudies priešai.

Atlaikę istorinius virsmus ir negailestingus laiko išbandymus, išlikusieji dvarai tarsi išniro iš užmaršties, tikėdamiesi mūsų visuomenės supratimo, sąmoningumo ir jautraus bei atsakingo požiūrio į šį unikalų Lietuvos paveldą.

Lietuvoje visuomenės susidomėjimas dvarais palaipsniui didėja

Tokiame nelengvų sprendimų ir ieškojimų fone 2005 m. susikūrė Lietuvos pilių ir dvarų asociacija. Dalindamiesi patirtimi, įgytomis žiniomis bei vertinga praktika per praėjusius du dešimtmečius jos nariai ne tik tiesiogiai prisidėjo prie dvarų paveldo atkūrimo, bet nemažai nuveikė ir gilindami visuomenės supratimą apie dvarų paveldo svarbą. Rengdama įvairių tematikų projektus, mokslines konferencijas, pasitelkdama paveldosaugininkų, istorikų, paveldo tyrėjų žinias, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija sukaupė nemažą dvarų pastatų istorinio bei architektūrinio pažinimo, restauravimo technikų bei technologijų patirtį. Kaip teigia Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas, kuo daugiau turime žinių, tuo geriau suprantame ir giliau jaučiame, kaip svarbu išsaugoti ir atsakingai puoselėti dvarų paveldą, kad praeities išmintis gyvuotų ir tarnautų dabarčiai ir ateičiai.

Norėtųsi, kad valstybė daugiau prisidėtų prie dvarų paveldo išsaugojimo lėšomis bei geranorišku dėmesiu, – lyginant su kitomis kultūros paveldo sritimis, dvarai vis dar jo stokoja. Dvarų ansamblių atkūrimas reikalauja daug išteklių atliekant tyrimus, ruošiant dokumentaciją, restauruojant. Šiandien, prikeliant dvarus naujam gyvenimui, didžiąją dalį vis dar sudaro privačios lėšos.

Turėtų plėstis ir paveldotvarkos programos, išsaugojimo skatinimo sistema, svarbu, kad prie pagalbos ne valstybei priklausantiems dvarams daugiau prisidėtų savivaldybės.

Kelionės po dvarus: kuo geriau pažįsti, tuo labiau brangini

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija šiemet jau sudarė sąrašą dvarų, kurie 2025-aisiais dalyvaus naujame dvarų pažinimo projekte. 32 dvarai lauks lankytojų, organizuos įvairius renginius. Šio projekto leitmotyvas – plunksna, ja ant pergamento parašytas raštas keliaus iš dvaro į dvarą.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija dalyvaus ir kitame ambicingame projekte – unikalaus Baltijos šalių dvarų kelio nutiesime. Šis projektas sutelks daugelį istorinių objektų šeimininkų aplinkui visą Baltiją atverti savo duris visuomenei, akcentuojant dvaro, kaip kultūrinio židinio, funkciją. O keliautojai galės pažinti Baltijos šalių pilių ir dvarų įvairovę, palyginti jų skirtumus, patirti naujų neišdildomų įspūdžių.

Ingrida Semaškaitė, knygų apie Lietuvos dvarus autorė