Straipsniai
Mažosios Lietuvos dvarai: krašto išskirtinumą atspindinti Hugo Šojaus rezidencija
2020 02 17Siekiant suprasti, kuo gyveno nuostabieji Mažosios Lietuvos dvarai, būtina žinoti krašto raidą, istoriją ir evoliuciją. Tai mažiausias, tačiau unikaliu kraštovaizdžiu ir kultūriniais pasiekimais išsiskiriantis mūsų šalies etnografinis kraštas. Ilgą laiką Mažoji Lietuva atliko svarbų vaidmenį lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo bei raidos procesuose. Čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių gramatika, pirmą kartą išversta ir išspausdinta Biblija, sukurtas pirmasis lietuviškas grožinės literatūros kūrinys, parašytas pirmasis mokslinis veikalas apie lietuvių kalbą.
Nors ilgą laiką Mažoji Lietuva nebuvo pavaldi Lietuvos valstybei, tačiau būtent čia gyveno daugybė Lietuvos šviesuolių, puoselėjusių, kūrusių ir saugojusių lietuvių kalbą, istoriją bei etnografiją. Vienas jų – Hugo Šojus, kurio vardo dvaras iki šių dienų kviečia atsigręžti į istoriją, nusikelti į XIX-XX amžiaus laikus ir pajusti to laikmečio Mažosios Lietuvos dvasią.
Klaipėdos kraštas ir Hugo Šojus
Šilutės krašto puošmena laikomas romantiškas vėlyvojo klasicizmo stiliaus dvaras buvo pastatytas 1721 metais. Vis dėlto, pamario kraštui būdingu dekoru puoštas statinys klestėti pradėjo tik gerokai vėliau – 1889 metais, kai dvaro sodybą įsigijo garsus to meto Klaipėdos krašto visuomenininkas Hugo Šojus.
Tuo metu Hugo Šojus buvo vienas žinomiausių Klaipėdos krašto žmonių, aktyviai dalyvavęs Klaipėdos apskrities visuomeniniame gyvenime, vėliau tapęs Šilutės apskrities Žemės ūkio rūmų steigėju bei prezidentu. Hugo Šojus pasižymėjo puikiu žemės ūkio išmanymu, tad vos įsigijęs dvarą, pradėjo jo atnaujinimo darbus. Iš sodybai priklausančio 1460 hektarų ploto, asmeninėms reikmėms jis pasiliko tik 750 hektarų. Kitas žemes pardavė, išnuomojo bei atidavė miestui.
Dvaro sklypuose įsikūrė 120 naujų šeimų, o miesteliui dovanotuose žemės plotuose pastatyta ligoninė, turgaus aikštė, mokykla, paštas, bažnyčia ir kiti pastatai. Sumažinus dvaro plotą, sumažėjo ir jo išlaikymo išlaidos, o iš gaunamų pajamų buvo atnaujinami dvaro pastatai bei įrengtas angliško tipo parkas su pusantro šimto veislių medžių bei krūmų, iškasti nauji tvenkiniai.
Mažosios Lietuvos kultūros židinys
Hugo Šojus itin domėjosi lietuvių papročiais, tautosaka ir muziejininkyste. Šių pomėgių vedinas savo vardo dvare jis įkūrė pirmąjį Klaipėdos krašto muziejų. Čia buvo eksponuojama Klaipėdos krašto etnografinė medžiaga, tautosakos rinkiniai, etnografiniai baldai, rūbai, dokumentai, spaudiniai, žemėlapiai. Ne kartą Lietuvos periodinėje spaudoje Jonas Basanavičius rašė apie šio muziejaus eksponatų išskirtinumą ir vertę.
Muziejaus svarbą rodo ir jame lankęsi žymūs Lietuvos bei Vokietijos kultūros ir politikos veikėjai. Tarp jų garsiausi ir iškiliausi – Karaliaučiaus universiteto rektorius A. Becenbergeris, Rytų Prūsijos provincijos prezidentas P. Moltkė, J. Basanavičius, profesorius E. Volteris, Lietuvos prezidentas K. Grinius, ministras pirmininkas E. Galvanauskas, Klaipėdos krašto gubernatorius A. Merkys.
Karo smūgiai dvarui
Po Hugo Šojaus mirties dvaras atiteko jo anūkui Verneriui Šojui. Kaip byloja liūdna XX a. istorija, artėjant karo frontui, jis kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją. Be priežiūros likęs dvaras savo nelaimei buvo apgyvendintas visą griaunančios Raudonosios armijos. Buvusioje Hugo Šojaus rezidencijoje įsikūrę kariai ją nusiaubė, iš daugelio eksponatų palikdami tik šiukšles.
Pasibaigus karui pradėti muziejaus tvarkymo darbai, tačiau dėl dažnos direktorių kaitos sovietinės okupacijos metu muziejaus reorganizacija nebuvo sėkminga. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę muziejus buvo paskirtas Šilutės rajono savivaldybei, o nuolatine jo direktore tapo Roza Šikšnienė.
2015 metai laikomi Hugo Šojaus dvaro, o kartu ir Mažosios Lietuvos dvarų Renesansu. Pabaigus dvaro renovacija, per iškilmingą ceremoniją perkirpta dvaro atidarymo juosta, o dvaro raktai atiduoti muziejininkams. Šiandien dvare saugoma daugiau nei 60 tūkst. muziejinių lobių, čia rengiamos įvairios edukacijos, o nuo miesto šurmulio pavargę lankytojai gali pasivaikščioti po jaukų Hugo Šojaus vardo dvaro parką.
Mažosios Lietuvos dvarai – krašto istorijos, kultūros, architektūros liudininkai
Keliaujate į pajūrį, o gal rengiatės savaitgalio išvykai po Mažąją Lietuvą? Norėdami susipažinti su išskirtine krašto kultūra, istorija bei architektūra, savo maršrute nepamirškite pažymėti Hugo Šojaus dvaro. Na, o pažinimo džiaugsmą sustiprinti bei krašto buitį, gastronomiją ir kasdienybę pažinti padės įdomi ir išskirtinė šio dvaro edukacinė programa. Pažadame – nesigailėsite!
Norėdami sužinoti daugiau įdomių faktų ir naujienų apie šalies dvarus bei pilis, sekite veidaknygę PAŽINKIME LIETUVOS DVARUS.