Straipsniai

2) Įspūdinga statybinių medžiagų kelionė į Alantą

XIX a. pradžioje Alantos dvarą įsigijus bajorams Pac-Pomarnackiams prasidėjo tikrų tikriausias dvaro aukso amžius. Čia buvo pastatyti išskirtinai prabangūs, itališkos vilos pavyzdžiu projektuoti dvaro rūmai su apžvalgos bokšteliu. Dvaro savininkas lėšų statyboms tikrai negailėjo, o statybinės medžiagos Alantą pasiekė iš tolimiausių kraštų. Pavyzdžiui, marmuras dvaro rūmams statyti buvo plukdomas laivu – iš Suomijos į Klaipėdą, o iš ten ilgą kelią jaučiais tempiamas į Alantą. 

3) Unikalusis Liubavo malūnas

Pirmosios žinios apie Žalesos upės slėnyje stūksantį Liubavo dvaro malūną siekia dar XVI a. Visgi dabartinis akmeninis malūnas statytas jau XX a. pradžioje – 1902 metais. Jį projektavo užsienio meistrai, o dalys buvo vežamos iš Švedijos. Istorikai teigia, jog tai vienas unikaliausių vandens malūnų Lietuvoje, o šiandien jis yra ir vienintelis, kuriame visiškai restauruota technologinė įranga bei rengiamos su malūno veikimu susijusios edukacinės programos.

4) Inicialai Aukštosios Fredos dvare

Dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo teritorijoje esantį Aukštosios Fredos dvarą kadaise valdė dvarininkas Juozas Godlevskis. Norėdamas išskirtinai įamžinti savo atminimą, dvarininkas liepė iškasti du tvenkinius, kurie žymėtų jo inicialus – vardo ir pavardės pirmąsias raides. Dar ir šiandien vaikštinėdami po puošnų bei išskirtine augmenija džiuginantį Aukštosios Fredos dvaro parką galite grožėtis puikiai išlikusiais, J ir G raides primenančiais tvenkiniais.

5) Plungės dvaras ir muzikinis M. K. Čiurlionio kelias

Plungės dvaro rūmuose Mykolas Oginskis įkūrė Plungės muzikos mokyklą, kurioje buvo ruošiami styginių ir pučiamųjų instrumentų muzikantai simfoniniams orkestrams. Šioje mokykloje net ketverius metus mokėsi ir vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių bei menininkų – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Čia jis grojo fleita, klarnetu, pianinu ir vargonais, sukūrė savo pirmuosius 20 paveikslų. Įdomu, jog išskirtinį Čiurlionio talentą pastebėjęs Oginskis skyrė jam stipendiją mokytis Varšuvoje, o vėliau ir Leipcigo konservatorijoje.

6) Hugo Šojaus dvare – pirmasis muziejus Klaipėdos krašte

Kadaise Šilokarčema vadintą dvarą įsigijus žymiam to meto Klaipėdos krašto visuomenininkui Hugo Šojui ne tik pagerėjo dvaro ekonominis gyvenimas, ši vieta tapo ir Mažosios Lietuvos kultūros židiniu. Dvare H.Šojus įkūrė pirmąjį muziejų Klaipėdos krašte, kuriame ne kartą lankėsi ir pagyras jam žarstė net tokie to meto inteligentai kaip J. Basanavičius, Lietuvos prezidentas K. Grinius, ministras pirmininkas E. Galvanauskas, Karaliaučiaus universiteto rektorius A. Becenbergeris. Muziejus ir šiandien atviras lankytojams!

7) Zyplių dvaras – aukštuomenės ir menininkų vieta

Menininkų meka neretai vadinamas Zyplių dvaras visuomet išsiskyrė visuomenininkams ir menininkams draugiška aplinka. Dabartinių rūmų įkūrėjo Tomo Potockio iniciatyva dvare menininkų ir aukštuomenės narių susibūrimai būdavo itin dažni. Ne paslaptis, jog Potockis būtent tokių susibūrimų metu pastebėjo garsaus skulptoriaus Vinco Grybo talentą ir išsiuntė jį mokytis pas savo gimines į Varšuvą.

8) Didikų stalai ir jų gėrybės

XVIII–XIX a. dėl stiprėjančios prancūzų įtakos Lietuvos didikų ir bajorų virtuvė tapo itin prašmatni. Kiekvienas norėjo parodyti savo galią ir statusą, o geriausias būdas tai padaryti buvo kelti prašmatnias puotas. Manoma, jog vienos puotos metu stalai vidutiniškai būdavo nukrauti per pusantro šimto įvairių patiekalų.

9) Trakų salos pilis – priešo neužimta

Galvės ežero juosiama Trakų salos pilis buvo statyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva. Pilis statyta kaip tvirtovė apsiginti nuo priešų išpuolių, ir nė karto nebuvo priešo užimta. Galbūt tą lėmė tai, kad Trakų salos pilis tuomet buvo vienintelė vandens juosiama pilis Rytų Europoje.

10) Į Užutrakio dvarą – vandeniu

Prabanga ir elegancija kerintys neoklasicistiniai Užutrakio dvaro rūmai buvo pastatyti Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva. Įdomu, jog prabangą itin mėgęs grafas į dvarą niekuomet nevykdavo sausumos keliu. Šiuo keliu vaikščiodavo tik prastuomenė ir darbininkai, o šeimininkai ir jų svečiai į dvarą buvo keliami plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką.

11) Du kartus už bažnyčią brangesnis mauzoliejus

XIX a. pradžioje Raudondvario dvarą valdyti pradėjo Benediktas Tiškevičius su žmona Vanda. Čia pora susilaukė trijų dukrų, išplėtė savo valdas ir greitai tapo viena turtingiausių porų Lietuvoje. Net po 1831 metų sukilimo, dvarui sudegus, šeima nepasidavė negandoms ir neilgai trukus atstatė dar įspūdingesnius dvaro rūmus. Visgi laimingai gyventi naujajame dvare šeimai nebuvo lemta – džiova pasiglemžė grafienės Vandos gyvybę. Didikui tai buvo skaudus likimo smūgis ir jis, norėdamas įamžinti žmonos atminimą, užsakė jai vieną prabangiausių antkapių Lietuvoje. Mauzoliejus žmonos garbei buvo net du kartus brangesnis už tuo metu statomą Raudondvario bažnyčią.

12) Stebuklingų galių turintys Plungės dvaro medžiai

Plungės dvaro parkas – vienas didžiausių miesto parkų Lietuvoje. Tiesa, jis stebina ne tik savo dydžiu, bet ir išskirtiniais, augalais, su kuriais susijusios legendos sekamos ir šiandien. Vienas žymiausių – Perkūno ąžuolas. Pasakojama, jog po žemaičių krikšto užgesintą amžinąją ugnį pamatęs dievas Perkūnas taip užsirūstino, jog trenkė į šį ąžuolą. Sakoma, kad net dabar apsilankius Plungės dvare galima išvysti ant ąžuolo likusias žaibo žymes.

Tuo tarpu centrinėje parko dalyje stovi magiškas penkiakamienis uosis. Legenda byloja, jog poroms, norinčioms susilaukti kūdikio, reikia penkis kartus apibėgti aplink medį ir svajonė išsipildo.

13) Jurbarko dvaras – LDK didikų žmonų nuosavybė

Nors kalbant apie LDK klestėjusius dvarus moterų vaidmuo išskiriamas gana retai, Jurbarko dvaras liudija kiek kitokią to meto realybę. Šį dvarą valdė vien žymiausių Lietuvos didikų žmonos: Žygimanto II-ojo žmona Bona Sforca, Zigmanto Vazos žmona Ona Habsburgaitė, Vladislovo Vazos žmona Cecilija Renata Habsburgaitė, Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero žmona Liudvika Marija. Tiesa, didžiausią įtaką šiam dvarui padarė iš Italijos atvykusi didikė Bona Sforca. Ji išplėtė dvaro teritoriją, jos iniciatyva Jurbarke buvo pastatyta bažnyčia.

14) Markučių dvaras ir turtinga Puškinų giminės praeitis

Paskutiniais Markučių dvaro savininkais tapo Aleksandro Puškino sūnus Grigorijus su žmona Varvara. Jie čia plėtojo ūkinę veiklą, atnaujino grožiu ir prabanga dvelkiančią dvaro teritoriją. Mirus Grigorijui, Varvara susidūrė su sunkumais išsaugant dvarą, tačiau visą savo gyvenimą ji stengėsi išsaugoti visas turimas vyro tėvo relikvijas. Artėjant gyvenimo saulėlydžiui moteris testamentu pagrindinius dvaro rūmus paliko valstybei ir nurodė čia įkurti Aleksandro Puškino muziejų.

15) Pirmasis telefono skambutis – dvaruose

Ar kada pagalvojote, kur suskambėjo pirmasis telefono skambutis Lietuvoje? 1882 metais kunigaikščio Bogdano Oginskio iniciatyva buvo nutiesta pirmoji privati telefono linija, jungianti Rietavo, Plungės, Kretingos ir Palangos dvarus. O pirmasis telefonas suskambo Rietavo dvare, vos po šešerių metų nuo telefono išradimo.

16) Panemunės pilis – trijų architektūros stilių mišinys 

Jonušo Eperješo iniciatyva greta Nemuno buvo pradėta statyti mūrinė renesanso stiliaus bruožų turinti Panemunės pilis. Vėliau statiniui atlikta rekonstrukcija, kurios metu jis įgijo ankstyvojo baroko architektūros elementų. Pilį įsigijus Antanui Gelgaudui, ji buvo renovuota ir įgavo klasicizmo stiliui būdingų bruožų. Šiandien nuo XVII–XVIII a. mažai pakitusi pilis lankytojus stebina įvairiausių architektūrinių stilių mišiniu. 

17)  Tuskulėnų dvaras ir antikinis romėnų miestas

Ar žinojote, kad Tuskulėnų dvaro pavadinimas kilęs nuo taip pat vadinto sugriauto antikinio Romos miesto? Manoma, kad pavadinimą dvarui suteikė apie XVIII a. jį valdyti pradėję, iš Lenkijos atvykę vienuoliai – Laterano kanauninkai.

18) Plungės dvare – Palazzo Vecchio rūmų kopija

Seniausias Plungės dvaro statinys yra 12 metrų aukščio pilaitė su bokštelyje įmontuotu laikrodžiu. Šis statinys – tai miniatiūrinė Florencijoje stūksančių Palazzo Vecchio rūmų kopija. Pilaitė buvo pastatyta siekiant įmažinti tuometinio dvaro savininko grafo Platono Zubovo žmonos atminimą. Po Italijos apylinkes keliauti mėgusi pora buvo įsimylėjusi Florenciją, tad, gedėdamas anksti mirusios žmonos grafas pasikvietė italų architektą, su kurio pagalba ir buvo pastatyta pilaitė.

19) Kretingos dvaro oranžerija – didžiausia XIX a. Europoje

XIX a. pabaigoje Kretingos dvarą įsigijo turtingas grafas Juozapas Tiškevičius. Jo valdymo laikotarpiu buvo pertvarkyti dvaro rūmai, atnaujintas ir išplėstas dvaro parkas bei šalia dvaro rūmų pastatyta tuomet Europoje didžiausia privati oranžerija su Žiemos sodu. Nors karo metu šis įspūdingas gamtos kampelis skaudžiai nukentėjo, 1987 metais oranžerija buvo atnaujinta ir iki šių dienų kviečia apžiūrėti daugiau nei 5 tūkst. augalų kolekciją.

20) Burbiškio dvaro ir Lietuvos prezidentūros ryšys

Pagal 1853 metų projektą atkurti Burbiškio dvaro rūmai laikomi neoklasicizmo epochos perlu, užburiančiu savo elegancija ir subtilumu. Kruopščiai atlikti restauracijos darbai kiekvienam lankytojui leidžia nusikelti į XIX a. ir pajusti kaip tuo metu gyveno didikai. Išskirtinis dvaro elementas – dekoruoti priesieniniai židiniai. Tokius žininius pamatyti galima tik šiame dvare ir Lietuvos prezidentūros rūmuose.

_____

Norėdami sužinoti daugiau įdomių faktų ir naujienų apie juos, sekite mūsų FACEBOOK profilį PAŽINKIME LIETUVOS DVARUS.