Straipsniai
5 Lietuvos pilys įdomioms savaitgalio išvykoms
2019 12 16Sukate galvą, kaip įdomiai ir turiningai praleisti savaitgalį su šeima ar draugais? Leiskitės į kelionę po šalies pilis! Lietuvos pilys ne tik pasakoja bendrąją mūsų šalies raidą ir istoriją, bet ir atskleidžia dažnai negirdėtus, intriguojančius regiono mitus bei legendas.
Dėl šių priežasčių kviečiame susipažinti su 5 išskirtinėmis Lietuvos pilimis, puikiai tiksiančiomis įdomiai savaitgalio išvykai.
Gedimino pilies bokštas
Legenda apie Vilniaus įkūrimą kiekvienam iš mūsų žinoma nuo pirmųjų mokyklos klasių. Kunigaikščiui Gediminui susapnavus staugiantį vilką žynys Lizdeika paaiškino, kad geležinis vilkas simbolizuoja neįveikiamą pilį ir miestą. Dievų valiai paklusęs Gediminas, upių santakoje supylė piliakalnį ir pastatė Vilniaus aukštutinę pilį. Ši pilis istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIV a. pab. – XV a. pr.
Gotikinio stiliaus pilis tapo Vilniaus miesto gynybine pažiba. Vis dėlto, po 1655 m. maskvėnų invazijos gynybinę reikšmę pilis prarado ir bėgant laikui ėmė irti.
Nors iš didžiulės pilies išliko tik Gedimino bokštas, tačiau šiandien tai lankomiausia pilis Lietuvoje. Bokšte esanti ekspozicija muziejaus lankytojus supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga, o nuo bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama.
Tiesa, po pastarųjų archeologinių kasinėjimų Gedimino pilis ir jos kalnas įgavo dar daugiau reikšmės bei svarbos. 2017 m. kalno teritorijoje rasti dvidešimties 1830-1831 m. sukilimo sukilėlių palaikai. Tarp jų ir sukilimo vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko laikinieji kapai. 2019 m. sukilėlių palaikai iškilmingai perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse.
Trakų salos pilis
Galvės ežeru apjuosta gotikinė pilis laikoma viduramžių gynybinės architektūros šedevru. Sklando legendos, jog ši pilis buvo pradėta statyti dėl kunigaikščio žmonos įnorio. Iš Palangos kilusiai Kęstučio žmonai Birutei gyvenant Senuosiuose Trakuose trūko vandens telkinių. Kęstutis, norėdamas įsiteikti žmonai, pradėjo statyti pilį ežerų apsuptame pusiasalyje. Kunigaikščio pradėtą darbą XV a. I pusėje baigė jo sūnus Vytautas. Jis šiek tiek pakeitė pilies pirminį planą, ją modernizavo bei sustiprino. Tuo metu tai buvo vienintelė vandens pilis Rytų Europoje. Turbūt dėl šios priežasties ji niekuomet nebuvo priešo užimta.
Trakų salos pilis atliko tiek gynybinę, tiek rezidencinę paskirtį – čia gyveno daugelis LDK kunigaikščių.
Dabar Trakų salos pilis yra viena lankomiausių vietų Lietuvoje. Čia įrengtos ekspozicijos, veikia parodos, vyksta daugybė renginių, koncertų bei festivalių.
Trakų pusiasalio pilis
Trakų pusiasalio pilis, neretai vadinama Didžiąja pilimi, buvo Trakų ir Vilniaus gynybinio komplekso dalis. Manoma, jog ši pilis, kaip ir salos pilis, buvo pradėta statyti dar XIV a. viduryje. Tai viena didžiausių gardinių pilių Lietuvoje, sudariusių 4 hektarų plotą ir turėjusi 11 skirtingo dydžio gynybinių bokštų. XV a. šios pilies gynybinė reikšmė pradėjo nykti, o vienas iš pilies bokštų tapo kalėjimu aukštos kilmės valstybės priešams ir belaisviams.
Šiandien Trakų pusiasalio pilis priklauso Trakų istorijos muziejui, o šalia jos buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje įrengta sakralinio meno ekspozicija. Taip pat kiekvienais metais pusiasalio pilies teritorijoje rengiama viduramžių šventė, kurios akcentu tampa parodomosios riterių kovos.
Medininkų pilis
Greta aukščiausių Lietuvos kalvų – Aukštojo bei Juozapinės – įsikūrusi mūrinė Medininkų pilis yra keturkampio formos gardinio tipo pilis. Tai didžiausia tokio tipo statinys Lietuvoje bei bene didžiausia Vidurio ir Rytų Europoje. Nors išlikę istoriniai šaltiniai negali tiksliai paliudyti, kada Medininkų pilis buvo pastatyta, tačiau manoma, jog tai XIV a. pirmojoje pusėje, kunigaikščio Gedimino valdymo metu (1316–1341) statytas architektūrinis kūrinys. Pasienyje stūksanti pilis pastatyta siekiant apsaugoti Lietuvą nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordino rengiamų išpuolių.
Dabar Medininkų pilis pritaikyta muziejinei paskirčiai, čia vyksta ekspozicijos, edukaciniai užsiėmimai, kuriuose pasakojama apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, architektūrą, Baltų dievus. O kiekvieną rugsėjo paskutinį savaitgalį pilį viduramžių gyvenimui prikelia Medininkų pilies žaidynės.
Panemunės pilis
Jei į Vilniaus apskritį šį savaitgalį keliauti nesiruošiate, siūlome aplankyti Jurbarko rajone stūksančią Panemunės pilį. Prasidėjus kryžiuočių ordino atakoms Nemuno pakrantėse pradėjo kurtis gynybinės pilys. Tačiau dabartinė Panemunės pilis pastatyta vėliau, jau po kryžiuočių epochos. XVI a. šią pilį įsigijo vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas. Jo iniciatyva senųjų medinių dvaro pastatų vietoje buvo numatyta pastatyti rezidencinę mūrinę pilį. Pilį projektavo tuo metu LDK puikiai žinomas olandų kilmės architektas Petras Nonhartas. XVII a. vid. renesanso stilistikos pilis buvo atnaujinta Jonušo Eperješo sūnaus Kristupo Eperješo ir įgavo baroko bruožų, o pilį perėmus Antanui Gelgaudui, pilis vėl buvo rekonstruota bei įgijo klasicizmo stiliaus elementų. Besidomintys meno istorija, aplankę pilį tikrai išvys visų šių architektūros stilių elementus.
Panemunės pilis laikoma viena autentiškiausių pilių, kuri nuo XVII–XVIII mažai tepakito iki mūsų dienų. Šiandien ji priklauso Vilniaus dailės akademijai, čia nuolatos vyksta įvairūs meno renginiai, parodos, ekspozicijos.
Lietuvos pilys - geriausia idėja savaitgalio išvykai
Istorija alsuojančios Lietuvos pilys ir dvarai – įdomaus ir prasmingo savaitgalio praleidimo vieta. Norėdami sužinoti daugiau įdomių faktų ir naujienų apie juos, sekite mūsų FACEBOOK profilį PAŽINKIME LIETUVOS DVARUS.
Lietuvos pilys – ne tik istorinis mūsų šalies paveldas, bet ir vietos įdomioms savaitgalio išvykoms. Susipažinkite su 5 smagių išvykų po Lietuvos pilis idėjomis.