Straipsniai

Poetų pažadinta Trakų salos pilis

„Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos/ Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..“ – tai eilutė iš Maironio eilėraščio „Trakų pilis“. Nors šiandien Trakų pilis gausiai lankoma tiek Lietuvos keliautojų, tiek turistų iš užsienio šalių, po karo su carine Rusija ši pilis buvo stipriai apniokota ir palikta griūti. Išties ilgą laiką griuvėsiai nyko apleisti ir vieni, tačiau viskas pasikeitė į Lietuvą atskriejus romantizmo idėjoms. Dailininkai, poetai, rašytojai ir kiti visuomeniniai veikėjai pradėjo garsiau kalbėti apie pilies atnaujinimo darbus. Nors įgyvendinti pirmines idėjas sutrukdė Antrasis pasaulinis karas, šiam pasibaigus restauracija buvo atnaujinta ir pilies didybė vėl atkurta.

Šiandien Trakų pilis priklauso Trakų istorijos muziejui ir yra vienas lankomiausių istorinių objektų mūsų šalyje. Aplankyti šią pilį galite Trakuose, adresu Kęstučio g. 4.

Atbudęs Kretingos dvaro Žiemos sodas

Kretingos dvarą įsigijus grafui Juozapui Tiškevičiui, čia buvo įkurta oranžerija, o joje – įspūdingo grožio Žiemos sodas su mūsų kraštui unikalia augalų kolekcija. Tuo metu tai buvo netgi vienas didžiausių privačių žiemos sodų Europoje! Deja, negandos neaplenkė ir šios grožio oazės. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 metais dvare įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus sodo augalus. Pokario metais sode buvo įkurtos arklidės, sandėlis, sporto salė. Iš Tiškevičių valdymo metu žaliuojančio ir išskirtiniais augalais džiuginusio sodo beliko tik niūrūs nuniokoti pastatai.

Viltis atkurti žiemos sodo grožį sugrįžo 1987 metais. Būtent tuo metu Kretingos dvare pradėti oranžerijos atnaujinimo darbai, žingsnis po žingsnio leidę atkurti įstabią Tiškevičių kurtą sodą. Šiandien čia auga daugiau kaip 170 rūšių ir apie 5 tūkst. vienetų išskirtinių, egzotiškų ir toli gražu ne visiems pažįstamų augalų.

Apžiūrėti unikalaus grožio oranžeriją, aplankyti dvaro rūmuose įsikūrusį muziejų ir pasivaikščioti po kerintį dvaro parką galite Kretingos mieste, adresu Vilniaus g. 20.

Autentiškai atkurtas Zyplių dvaras

Zyplių dvaro istorijos pradžia mena 1806 metus, kai dvaras už nuopelnus Napoleono armijoje buvo paskirtas Juozapui Poniatovskiui. Tiesa, jau 1891 metais dvarą ištiko baisi nelaimė – užsiliepsnojus garo mašinai visi mediniai pastatai buvo visiškai sunaikinti. Visgi, neilgai trukus Jono Bartkovskio iniciatyva dvaro teritorijoje pastatyti nauji mūriniai klasicistiniai dvaro rūmai, kurie bėgant laikui įgavo ir neobaroko stiliaus bruožų. Po paskutinio dvaro savininko Tomo Potockio mirties čia įsikūrė kunigų seminarija, vėliau žemesnioji žemės ūkio mokykla bei karo ligoninė. Galiausiai dvaro pastatai, apleisti ir užmiršti, sparčiai nyko.

Vaiduokliu tapusiam dvarui naują gyvybę įkvėpę dabartinis Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Jo rūpesčiu pradėti dvaro atnaujinimo darbai, kurių dėka į Zyplius noriai traukia tiek apylinkių gyventojai, tiek kitų miestų svečiai.  Šiandien Zyplių dvaras pasižymi ne tik autentiškai restauruotais pastatais, bet ir gausia kultūrine veikla – čia nuolat vyksta seminarai, koncertai, parodos, festivaliai, o vasaromis rengiami menininkų plenerai.

Dvarą atrasite Šakių rajone, adresu Beržų g. 3, Tubelių kaimas.

Į Hugo Šojaus dvarą sugrįžęs muziejus

Bene vienintelis Lietuvoje Klaipėdos kraštui būdingu dekoru puoštas Hugo Šojaus dvaras suklestėjo 1889 metais jį įsigijus Klaipėdos krašto visuomenininkui Hugo Šojui. Vėlyvojo klasicizmo ir istorizmo laikų dvare buvo kaupiama etnografinė medžiaga, tautosakos rinkiniai, istoriniai baldai, rūbai, dokumentai, žemėlapiai ir kitos relikvijos. Čia buvo įkurtas ir pirmasis muziejus Klaipėdos krašte, apie kurio vertę ne kartą rašė net Jonas Basanavičius. Tiesa, vien klestėti dvarui buvo nelemta. 1945 metais dvare apsigyveno raudonarmiečiai, o kartu su jais prasidėjo sunkiausias dvaro istorijos etapas. Negailestingai niokiojami buvo ne tik dvaro interjeras bei eksterjeras, bet ir muziejuje sukaupta ekspozicija.

Džiugu, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę pradėti dvaro restauravimo darbai, o 2015 metais į dvaro erdves vėl sugrąžintas muziejus. Šiandien Hugo Šojaus dvare veikia dvaro įkūrėjo vardo muziejus, restauracijos ir edukacijos centras, vidaus biblioteka-archyvas. Skaičiuojama, jog muziejuje ir jo filialuose sukaupta daugiau nei 60 tūkst. eksponatų. 

Aplankyti atkurtą Hugo Šojaus muziejų galite Šilutėje, Lietuvininkų g. 4.

Naujam gyvenimui prikelta Medininkų pilis

Karų su kryžiuočiais ir Livonijos ordinu laikus menanti Medininkų pilis yra bene didžiausia gardininio tipo pilis Lietuvoje. Svarbius mūšius atlaikiusios ir nuo priešo įsiveržimo į Lietuvą saugojusios pilies reikšmė pradėjo nykti XVI amžiuje, o kartu su ja – ir pati pilis.

Nors pirmosios kalbos apie Medininkų pilies atkūrimą pasigirdo Lietuvoje pradėjus sklisti romantizmo idėjoms, pilies atstatymo dabai pradėti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Šiandien Medininkų pilis priklauso Trakų istoriniam muziejui, ji pritaikyta muziejinei veiklai, o renginių metu pilies erdvėse atgyja viduramžių dvasia.

Aplankyti pilį galite Vilniaus rajone, adresu Šv. Kazimiero g. 2, Medininkai. 

Du kartus degę Raudondvario dvaro rūmai

Šiandien žymiu turizmo traukos objektu laikomi Raudondvario dvaro rūmai per savo gyvavimo metus ne kartą buvo sunaikinti ir iš naujo atstatyti. Pirmą kartą dvaro rūmai degė 1831 metais vykusio sukilimo metu, tačiau neilgai trukus tuometinis dvaro savininkas Benediktas Emanuelis Tiškevičius atstatė kur kas įspūdingesnę, išskirtinę ir prabanga dvelkiančią rūmų versiją.

Antroji negandų banga dvarą aplankė 1944 metais – vokiečių kariai besitraukdami iš Lietuvos dvarą padegė ir negailestingai sudegino. Tiesa, dvarui, tarsi feniksui iš pelenų, buvo lemta ir vėl pakilti. Praėjus 15 metų nuo antrojo gaisro rūmai vėl buvo atstatyti, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę Raudondvario dvaras tapo kultūros centru, čia įrengta grafų Tiškevičių istorijos bei kompozitoriaus J. Naujalio ekspozicija, vėliau atidarytas ir J. Naujalio memorialinis muziejus.

Nuolatos šurmuliuojantį ir visapusiškai kultūriniam gyvenimui pritaikytą Raudondvario dvarą aplankyti galite Raudondvaryje, adresu Pilies takas 1.

Europos mastu įvertintas Liubavo dvaro atgimimas

Rašytiniuose šaltiniuose nuo XVI amžiaus minimas Liubavo dvaras garsėjo savo modernumu, pažanga ir reikšmingų gamtos išteklių gausa. Šalia sostinės įkurtas dvaras buvo turtingas mediena ir žuvimis, šias gėrybes tiekdavo  karališkajam Vilniaus dvarui.

Savo reikšmę, svarbą ir didybę Liubavas išlaikė laikui einant ir savininkams keičiantis. O jų bėgant šimtmečiams būta tikrai daug! Tiesa, kraštą apėmusi Šiaurės karo ir maro paskatinta politinė suirutė XVIII amžiuje neaplenkė ir tuo metu įtakingam bei politiškai aktyviam Plungėnų seniūnui Kazimierui Krišpinui Kiršenšteinui priklausiusio Liubavo. Savininkui aktyviai įsitraukus į politiką, keliaujant ir ne visuomet spėjant skirti pakankamai dėmesio savo valdoms,  greta dvaro įsikūrę kaimynai ėmė neteisėtai grobstyti vertingus dvaro išteklius.

Kardinalūs pokyčiai dvarą aplankė XX amžiaus pradžioje. Tuo metu jį valdę Slizieniai įkūrė pavyzdingą žirgyną ir pastatė naują vandens malūną. Būtent jis, ištvėręs ilgus ir skaudžius sovietmečio dešimtmečius, šiandien tapo dvaro atgimimo simboliu. 2011-aisiais metais skulptoriaus ir Liubavo tyrinėtojo Gintaro Karoso iniciatyva, dvaro vandens malūnas buvo kruopščiai restauruotas bei paverstas išskirtiniu muziejumi. Dar po metų vaizdingos Žalesos upės vandenį sukantis dvaro malūnas-muziejus apdovanotas Europos Sąjungos kultūros paveldo ir „Europa Nostra“ apdovanojimais kaip vienas geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.

Aplankyti vieną romantiškiausių Lietuvoje Liubavo dvarą ir plačiau susipažinti su išskirtiniu dvaro vandens malūnu-muziejumi galite Liubavo kaime, Vilniaus rajone.

Naujai atkurtos Lietuvos pilys ir dvarai – turiningai išvykai

Naujam gyvenimui prikeltos Lietuvos pilys ir dvarai kviečia rudenį leisti turiningai! Akį traukiantys architektūriniai sprendimai, jaukūs ir žaluma alsuojantys parkai bei dar negirdėtas istorijas pasakojantys statiniai tikrai nepaliks abejingų.

Norėdami sužinoti daugiau įdomių faktų ir naujienų apie Lietuvos dvarus, sekite veidaknygę PAŽINKIME LIETUVOS DVARUS.